UPĖS

Žeimena – upė rytų Lietuvoje. Ilgis – 82 km (kai kuriais skaičiavimais – 114 km). Upės ištakos ties Labanoro giria, iš Žeimenio ežero. Tai tipiška Aukštaitijos upė, teka pro smėlėtus ir skardingus pušynus, neretai įvingiuoja ir į alksniais apaugusias pelkes. Beveik visa upė teka Švenčionių rajonu, tik netoli santakos į Nerį teka Švenčionių-Vilniaus rajonų paribiu. Per Žeimenio ežerą su Žeimena jungiasi visi didieji, pagrindiniai Aukštaitijos nacionalinio parko ežerai. Žeimenos ištakos prie Kaltanėnų miestelio, o teka pro Švenčionėlius, Pabradę ir įteka į Nerį. Palei Žeimenos upę yra Vilniaus-Sankt Peterburgo geležinkelio atkarpa, tad patogi vieta iškylautojams į gamtą prie šios upės ar į Labanoro girios miškus. Tai viena švariausių upių Lietuvoje, joje nėra užtvankų
, todėl ji priskirta prie pagrindinių Lietuvos lašišinių žuvų nerštaviečių.

Lakaja – upė rytų Lietuvoje, ilgis 29,1 km Švenčionių rajone; vandeningiausias Žeimenos intakas. ištekantis iš Juodųjų Lakajų ežero, į Žeimeną įteka ties Santaka. Kadangi upė maitinama ežerų, vandens lygis joje mažai svyruoja. Lakaja teka Labanoro regioniniame parke, prateka Aldikio ir Lakajos ežerus. Likus 6 kilometrams iki žiočių į Lakają iš kairės įteka Peršokšna. Didesnės gyvenvietės prie Lakajos: Lakaja, Fedariškiai, Žukaučizna, Vilkaslastis, Santaka. Lakaja yra pamėgta vandens turistų dėl vaizdingų krantų ir nesudėtingo maršruto. Upės tėkmė rami, rėvų nėra, vietomis gali pasitaikyti užvartų ar žemų tiltelių.

Kiauna – nedidelė upė Ignalinos ir Švenčionių rajonuose. Ilgis 16 km. Jos ištakos iš Kiauno ežero (Ignalinos rajone). Įteka į Žeimenos upę (Švenčionių rajone) šalia Šakališkės kaimo, netoli Kaltanėnų miestelio. Sovietų laikais nuo Kūrinių kaimo buvo dirbtinai iškasta tiesi vaga į Gilūto ežerą. Dėl dirbtinės vagos, kuria dabar Kiauna teka pro Gilūto ežerą, ežeras pradeda užželti ties vieta, kur Kiauna į jį įteka. Prieš tai Kiauna tekėjo natūralia savo vaga pro Sklensko ir Sekluočio ežerus į Žeimeną. Sklensko ežeras buvo numelioruotas ir vietoj jo dabar telkšo Kūrinių pelkė. Upė gausiai maitinama vandens šaltinių ir daugiausiai smėlinga, žvyringa ir yra daug sraunių vietų, joje ir aplink ją yra nemažai pelkėtų vietų. Palei Kiauną yra įsikurę šie kaimai: Pakiaunys, Stirninė, Naujasodis, Jakutiškis, Vasiuliškė, Žvirbliškė, Kūriniai, Pagylūtė, Kukliai, Šakališkė.

EŽERAI

Žeimenys – tai ilgas ir siauras ežeras, primenantis lėtai tekančią upę (daugelyje ežero vietų, išskyrus įlankas, juntama srovė). Žeimenys – tipiškas rininis ežeras, nusidriekęs šiaurės-pietų kryptimi. Ežero plotas – 454,6 ha, baseino plotas – 750 m , ilgis – 10,1 km (kitais duomenimis – 9,3 km), didžiausias plotis – 1,6 km (vidutinis ežero plotis – 0,5 km), kranto linija – 34,2 km. Ežere yra 14 salų, didžiausias gylis – 23,5 m, dažniausias gylis – 6,9 m. Šiaurinėje dalyje ežeras plačia protaka jungiasi su Šakarvų ežeru, rytinėje dalyje įteka Laukupė ir Kretuona, vakarinėje dalyje – du bevardžiai upeliai. Ties Kaltanėnais iš ežero išteka Žeimena. Ežero šlaitai aukšti, statūs, vietomis net 15-20 m aukščio, krantai smėlingi, apaugę pušynais. Ežero dubuo sudėtingas, seklumos kaitaliojasi su duburiais. Pakrantės vietomis apaugusios nendrėmis, meldais, kurie juosia ir salas. Nors vandens augalais apaugę beveik 80 proc. ežero kranto linijos, prieiti lengva, sąžalynai ne tankūs ir neištisi. Povandeninė augmenija tęsiasi iki 5-6 m gylio, labiausiai užžėlusios seklumos ir įlankos. Centrinė ežero dugno dalis nuklota dumblu, priekrantės smėlingos arba žvirgždėtos. Aplink ežerą išsidėstę Bajorų, Ožkinių, Antanavo kaimai ir Kaltanėnų miestelis.

Juodieji Lakajai – ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų rajono rytuose, Švenčionių rajono paribyje, apie 12 km į rytus nuo Molėtų, Labanoro regioniniame parke. Ežero ilgis – 6,2 km, didžiausias plotis – 1,2 km. Kranto linija labai vingiuota. Krantai sausi, apaugę mišku. Ežere yra 8 salos, bendras jų plotas 7,2 ha. Šiaurinėje ir šiaurės rytinėje dalyje yra pusiasalių. Atabradas siauras, padengtas smėliu. Dugne yra gilių daubų, padengtas dumblu. Ežeras vakaruose 150 m sąsiauriu jungiasi su Baltųjų Lakajų ežeru. Rytuose išteka Lakaja (Žeimenos intakas), pietuose iš Kertuojų ežero įteka Kertuoja.

Juodųjų Lakajų ežere sugaunamos seliavos, stintos, kuojos, aukšlės, lydekos, raudės, lynai, ešeriai, įveisti karšiai, unguriai. Prie ežero įsikūrę Kertuojos ir Joniškės kaimai.

Baltieji Lakajai – ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų rajone, apie 12 km į rytus nuo Molėtų, Labanoro regioniniame parke, Lakajos (Žeimenos, Neries) baseine. Ežeras ištįsęs vakarų – rytų kryptimi. Ilgis – 8,6 km, didžiausias plotis – 1,3 km. Ežere yra 3 salos, kurių bendras plotas 3,8 ha. Išilgai duburio yra 5–40 m gylio daubų. Iš Rašios ežero įteka Rašelė, iš Kamužėlio ežero – Kamužė, iš Tramio I ežero – Tramys, iš Rudesos ežero – Rudesa, iš Urkio ežero – Urkė. Baltųjų Lakajų ežeras rytuose 150 m pločio Pertenio sąsiauriu jungiasi su Juodųjų Lakajų ežeru (nuo šio ežero skiria aukštas Ščiuro ragas). Šie ežerai patenka į Labanoro regioninį draustinį, kuriame yra retų gyvūnų ir augalų. Dažniausiai aptinkamos žuvys – ešeriai, kuojos, lydekos, karšiai, raudės. Yra ungurių, vėžių. Prie Baltųjų Lakajų esantys kaimai: Rudesa, Kamužė, Grūsis, Ažuraisčiai, Antalakaja, Apkartai, Ščiurys, Palakajys, Mateliai.

Kiaunas – ežeras rytų Lietuvoje, Aukštaitijoje, Ignalinos rajono pietvakariuose, Utenos rajono paribyje. Iš šiaurės rytų į pietvakarius nusidriekęs 2,2 km, plotis iki 0,5 km. Gylis iki 12,5 m. Ežeras rininis, krantai smulkiai vingiuoti, lėkšti, vietomis pelkėti, pietvakariuose apaugę mišku. Šiaurės rytinėje Kiauno dalyje yra salelė (plotas 0,08 ha). Pietvakariuose iš Aiseto ežero įteka Aiseta, vakaruose išteka Žeimenos intakas Kiauna. Prie Kiauno įsikūrę kaimai: Kiauneliškis, Krivasalis, Zablatiškė.